AbstractsLaw & Legal Studies

At the beginning, the European integration was entirely market-oriented, therefore social policy had no major role in shaping the future of the region. The social progress was perceived as the spontaneous outcome of the overall economic growth. Nonetheless, throughout the years the competence of the EU in the social domain had gradually expanded and resulted in the recognition of social rights with the adoption of the Treaty of Amsterdam in 1997. The status of social rights have been further consolidated within the Community legal system and became equally important to the establishment of the internal market since the Treaty of Lisbon came into effect. The European Court of Justice, when dealing with the restrictions of economic freedoms, in its early case-law applied the non-discrimination model. According to the model, as long as nationals were subject to the same rules as persons from other Member States were, national law was regarded as being compatible with EU law. Subsequently, the Court introduced the market access test, pursuant to wich, any unjustified restriction liable to impede activities of out-of-state entities was to be held as constituting an infringement of EU law. Over the time the market access test prevailed over the non-discrimination model. In the years 2007 and 2008 the European Court of Justice gave judgments in four cases, also known as the Laval quartet. These cases concerned the balance between economic freedoms and social rights. The ECJ... [to full text] Europos Ekonominė Bendrija, kurios pagrindu vėliau įsteigta Europos Sąjunga, buvo kuriama siekiant ekonominių tikslų. Nors Europos integracijos proceso pradžioje socialinės teisės ryškesnio vaidmens nevaidino, ilgainiui joms skiriamas dėmesys didėjo, o jų svarbos pripažinimas atsispindėdavo naujai priimamuose Bendrijos teisės aktuose. Naudojimasis socialinėmis teisėmis neretai sąlygoja ekonominių laisvių, užtikrinančių veiksmingą Europos vidaus rinkos funkcionanavimą, suvaržymus. Ginčus, kylančius dėl tokių suvaržymų, kaip institucija, atsakinga už Bendrijos teisės aiškinimą ir jos praktinį taikymą, nagrinėja Europos Teisingumo Teismas. Šio darbo tikslas – atskleisti ekonominių laisvių ir socialinių teisių santykį Europos Sąjungos teisės sistemoje naujausios Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos kontekste. 2007–2008 metų laikotarpiu priimti keturi Europos Teisingumo Teismo sprendimai bylose, kuriose buvo nagrinėjami įsisteigimo laisvės bei laisvės teikti paslaugas apribojimai, inter alia, kolektyvinių darbuotojų teisių, ypač teisės streikuoti, atžvilgiu, susilaukė nevienareikšmio vertinimo politinėje, socialinėje bei akademinėje Europos bendruomenėse. Teismas nusprendė, kad kolektyviniai veiksmai varžo ekonomines laisves, ir nagrinėjo, ar šie suvaržymai gali būti pateisinami. Taigi, šiose bylose buvo įtvirtinta ekonominių laisvių ir socialinių teisių hierarchija, kurioje ekonominiai Bendrijos siekiai turi pirmenybę prieš socialinius. Europos Teisingumo Teismo sprendimai... [toliau žr. visą tekstą]